NERVŲ SISTEMOS APSAUGA
Kai kurie specialistai tvirtina, kad iki 90% visų susirgimų yra priklausomi nuo streso, t.y. susiję su stresu.
Veikiant kokiam nors rimtam dirgikliui, žmogaus organizme vyksta specialios prisitaikymo reakcijos. Būtent tos reakcijos ir vadinamos stresu. Jos sukėlėjas vadinamas stresoriumi. Tokiu būdu stresinė reakcija tiesiog būtina organizmui tam, kad jis prisitaikytų prie sudėtingų supančios aplinkos sąlygų. Žodžiu, pasitaiko atvejų, kada stresas yra būtinas ir netgi gali pasirodyti naudingu.
Vis tik stiprus ir nuolat pasikartojantis stresas yra organizmo sutrikimo priežastis. Tinkamai organizuotas fizinis krūvis reikalingas žmogui, o per daug intensyvus darbas labai nualina ir yra organizmo funkcijų sutrikimo priežastis. Visa tai susiję su bet kokio pobūdžio stresu.
Stresinės situacijos metu žmogaus organizmas gamina du hormonus: noradrenaliną ir adrenaliną. Adrenalinas, kuris kartais vadinamas „streso hormonu“, apsprendžia stresinės reakcijos pradžią. Išsiskiriant į kraują didesniam adrenalino kiekiui, organizme vysta visa eilė įvairių pakitimų. Pirmiausia labai padidėja širdies susitraukimų skaičius, kyla kraujo spaudimas bei padidėja gliukozės koncentracija kraujyje. Visi šie pakitimai paruošia organizmą padidėjusio intensyvumo darbui.
Į pagalbą streso išvargintam, nualintina nervų sistema, žmogui ateina gintaro rūgštis. Pradėjus vartoti gintaro rūgštį pagerėja kraujotaka, sustiprėja nervų sistema. Žmogus tampa atsparesnis įvairiems gyvenimo netikėtumams, kas visumoje pakelia organizmo adaptacijos pajėgumą. Stresinis poveikis nebėra toks destruktyvus, ir neatsiranda rimtos pasekmės nuolat besikartojančio streso metu.
Gintaro rūgštis, be abejo, nėra tokia priemonė, kuri veikia psichiką. Ji neturi įtakos žmogaus jausmams, o tik paspartina jo pasipriešinimo galimybes, padėdama jam išgyventi sunkius stresinius momentus su kiek galima mažesniais „praradimais“.