Gintaro rūgštis ir senatvė

Senėjimo mechanizmai

Jautrumas atmosferos slėgiui ir oro pasikeitimui, nuovargio jausmas ir nepasitikėjimas savimi, nesugebėjimas pasipriešinti, užmaršumas – visa tai dar ne liga ir ne senatvės artėjimo ženklai, o tik gintaro rūgšties trūkumo rodiklis. Organizmo pasikeitimai senstant yra sudėtingi ir įvairialypiai. Tačiau dauguma iš jų susiję su energijos aprūpinimo procesų intensyvumo sulėtėjimu aprūpinant gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas. Gintaro rūgšties preparatai gali užkirsti kelią pavojingai organizmui lipidų oksidacijai, per ganėtinai trumpą laiką atstatyti atmintį ir fizinį pajėgumą, optimizuoti organizmo reguliuojamuosius mechanizmus ir medžiagų apykaitos procesus. Tokiu atveju dingsta „senatvės pasireiškimo“ ligos, normalizuojasi miegas, o tiems, kas vartoja medicininius preparatus, atsiranda jų pašalinis poveikis.

Galima sakyti, kad gintaro rūgštis tai – efektyvi, nekenksminga priemonė, padedanti pratęsti gyvenimo aktyvumą iki garbaus amžiaus.

Sutinkamai su šiandieniniais senėjimo interpretacijos mechanizmais, ilgaamžiškumas sąlygojamas genetinio komplekso ir aplinkos poveikio įtaka žmogui. Genetinis poveikis yra nustatytas gamtos.

Senėjimo eiga priklauso nuo ląstelių dalijimosi intensyvumo. Greitas dalijimasis vyksta tik jauname amžiuje. Ląstelės ilgai negyvena, jos miršta, įvykdžiusios savo užduotį. Jos kaupia energiją ir atiduoda ją organizmui. Po to į senosios ląstelės vietą ateina nauja. Organizmo senėjimas vyksta ląstelių lygmenyje, ir tik po to, tai tampa akivaizdu visumoje. Taip pat ir atjauninimas turi prasidėti ląstelėse.

Pirmoji senėjimo priežastis – kapiliarų apykaitos sutrikimas.

Kada sutrinka audinių kraujotaka, tada aplink silpnas ir nesveikas ląsteles vystosi tarsi nejudri siena, kuri nepraleidžia maitinamųjų medžiagų vidun ir kaupia gyvybingumo netekusias medžiagas. Didėjantis ląstelių plotas prisipildo toksinais, ir senėjimas aprėpia vis daugiau vietos organizme.

Kita senėjimo priežastis yra nuodingų medžiagų, t.y. negyvų ląstelių, pašalinimo sutrikimas.

Tai dažnai susiję su inkstų veiklos sutrikimu. Galiausiai kenksmingi negyvų ląstelių likučiai kaupiasi tarpląsteliniame skystyje. Žmogaus organizmas sutvertas labai protingai. Jis pats turi galingą daugialypę valomąją sistemą. Tik nereikia jai trukdyti normaliai funkcionuoti. Toksinai ir nereikalingos medžiagos, kurios gaunamos su maistu, yra pašalinamos per žarnyną.

Kita pakopa – kepenys.

Jos filtruoja kraują, kuris atiteka iš žarnyno. Toksinai, perėję per žarnyno sieneles yra sujungiami ir grąžinami atgal į žarnyną kartu su tulžimi tam, kad būtų išvaryti iš organizmo arba yra pašalinami per kitą valomąją pakopą – inkstus.

Šlakai kaupiasi jungiamajame, riebaliniame organizmo audinyje. Jeigu nepakanka ir šių valymo priemonių, šlakai pašalinami su gleivėmis per gerklę, nosį, o po to per plaučius ir odą.

Kaip matome, organizmo negyvų ląstelių pašalinimo paspartinimui ir kapiliarų kraujotakos pagerinimo reikia saugoti prigimtinę organizmo apsaugos sistemą. Šiame procese gali puikiai padėti gintaro rūgštis.

Ligos priežasties ieškokite ląstelėse!

Organizmo būklė yra tiesiogiai susijusi su audinių ląstelių mitochondrijomis. Esant įvairioms patologinėms situacijoms energetinės mitochondrijų funkcijos gerokai susilpnėja. Tyrimai, susiję su šiuo reiškiniu, buvo kelių metų eigoje vykdomi įvairių pasaulio šalių mokslinėse laboratorijose. Pastaruoju metu šis mokslinis tyrimas ypač patraukė dėmesį dėl to, kad buvo nustatytas mechanizmo sutrikimo ryšys su mitochondriniu DRN pažeidimu. Priežastis glūdi oksidacijos proceso sutrikime. Dėl jo ląstelėje atsiranda neatstatomi pakitimai. Paaiškėjo, kad oksidacinės ir energetinės apykaitos sutrikimai yra susiję su ląstelės informacijos perdavimo mechanizmu.

Visa eilė sunkių susirgimų yra susijusi su tuo, kad vyksta ląstelių DNR mutacijos. Faktiškai išvesta ligų grupė, kurios vadinamos mitochondrinėmis. Tai ligos, susijusios su nervų sistemos sutrikimu (neurodegeneratyvinės), Alzhaimerio, Parkinsono sindromai, susirgimai vienaip ar kitaip susiję su audinių pažeidimais -kardiomiopatija, diabetas, raumenų distrofija.

Gintaro rūgštį galima naudoti kaip antioksidantą, kuris labai efektyvus organizmui bei turintis poveikį mitochondrijoms. Manoma, kad vartojant gintaro rūgštį padaugėja vilčių kovojant su šiomis žalingomis žmogaus sveikatai ligomis.

Taigi gintaro rūgštis – tai priemonė, kuri pasižymi atjauninti gebančiu efektu. Vartodamas jos preparatus, žmogus gali sulakti garbaus amžiaus deramai, taip, kaip jis nusipelno jo savo darbu, o ne amžinoje kovoje su ligomis ir beieškant vaistų.